Apklausa: pakuotes rūšiuoja dauguma, bet krištolinės vazos vis dar keliauja į stiklo konteinerius

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie nuolat rūšiuoja pakuočių atliekas, tačiau reikšminga dalis vis dar klysta dėl skirtumo tarp pakuotės ir daikto. Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad visada arba dažnai pakuočių atliekas rūšiuoja 76 proc. šalies gyventojų. Per metus nuolat rūšiuojančiųjų dalis paaugo 5 procentiniais punktais, o niekada to nedarančiųjų sumažėjo iki 6 proc. – tai mažiausias rodiklis per pastaruosius keletą metų.

Nepaisant to, atliekų priėmimo vietose fiksuojamas didelis pakuočių konteinerių užterštumas – kai kuriose savivaldybėse jis siekia iki 50 proc. Kontroliniai patikrinimai rodo, kad į pakuotėms skirtus konteinerius vis dar metamos įvairios buitinės atliekos, kurios nėra pakuotė. Apklausos duomenys patvirtina, jog gyventojams sunku atskirti, kas laikoma pakuote, o kas – daiktu ar gaminiu.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad 65 proc. respondentų senus plastikinius žaislus mestų į plastiko pakuočių konteinerį, nors tokios atliekos turėtų būti vežamos į stambiagabaričių atliekų aikšteles. Toks pats procentas apklaustųjų krištolinę vazą ar porcelianinius indus priskirtų stiklo pakuotėms ir išmestų į stiklo konteinerį, nors šios atliekos taip pat turėtų keliauti į stambiagabaričių atliekų aikšteles. Susipainiojama ir rūšiuojant smulkesnius daiktus: sulūžusius akinius 32 proc. gyventojų priskiria plastiko pakuotėms, 21 proc. – stiklo pakuotėms, o į mišriųjų atliekų konteinerį juos dėtų 40 proc. apklaustųjų.

Apklausa taip pat atskleidė požiūrį į atliekų surinkimo ir perdirbimo procesus. Beveik 8 iš 10 gyventojų mano, kad iš skirtingų konteinerių surinktos atliekos nėra supilamos į vieną vietą. 43 proc. nurodo, jog atliekų surinkimo automobiliai turi atskiras sekcijas skirtingiems srautams, o 35 proc. žino, kad net jei atliekos tam tikru metu susimaišo, vėliau jos išrūšiuojamos atliekų tvarkymo įmonėse. Apie dešimtadalis apklaustųjų vis dar įsitikinę, kad atliekos galiausiai sumaišomos ir neperdirbamos.

Formuojasi ir gyventojų požiūris į pakuočių tvarumą. 29 proc. apklaustųjų teigia, kad sutiktų mokėti daugiau už prekių pakuotę, jei būtų aišku, jog ji bus perdirbta ir taip bus tausojami gamtos ištekliai. Per metus šis rodiklis išaugo 7 procentiniais punktais. Dažniau taip atsako miestų gyventojai, aukštąjį išsilavinimą turintys, besimokantis jaunimas, didesnes nei vidutines pajamas gaunantys asmenys ir tie, kurie pakuočių atliekas rūšiuoja nuolat.

Apklausos rezultatai rodo ir aiškų visuomenės lūkestį dėl vienodos rūšiavimo sistemos šalyje. 77 proc. apklaustųjų norėtų, kad pakuočių atliekų rūšiavimo taisyklės visose Lietuvos savivaldybėse būtų vienodos. Gyventojai nurodo, kad nevienoda tvarka ir skirtingos jos interpretacijos skatina abejones ir klaidas. Kol bendra sistema neįdiegta, gyventojams siūloma tikrinti informaciją internete – svetainėje rusiavimoabc.lt pateikiama ir nuolat atnaujinama, kaip tvarkyti skirtingas atliekas.

Apklausa atlikta 2025 metų lapkričio mėnesį. „Baltijos tyrimai“ apklausė 1002 Lietuvos gyventojus nuo 18 metų amžiaus 108 atrankos taškuose. Tyrimas vadinamas reprezentatyviu visos šalies gyventojams.